Žiemą, nukritus lauko temperatūrai žemiau nulio, dalis rekuperatorių gali pradėti šalti arba net visiškai užšalti. Dažniausiai tai pastebima tada, kai sumažėja oro srautas, rekuperatorius pradeda garsiau dirbti, įsijungia apsauga nuo užšalimo arba ekrane atsiranda klaidos pranešimas. Nors pats užšalimas nebūtinai reiškia gedimą, jis rodo, kad įrenginys dirba sudėtingomis sąlygomis arba sistemoje yra tam tikrų problemų.

Kodėl rekuperatorius užšąla?
Rekuperatorius žiemą dirba su dviem skirtingais oro srautais. Iš namų ištraukiamas šiltas ir drėgnas oras, o iš lauko paduodamas šaltas oras. Kai šie oro srautai susitinka šilumokaityje, iš patalpų oro esanti drėgmė gali kondensuotis. Esant minusinei temperatūrai, susidaręs kondensatas pradeda šalti ir virsta ledu.

Kuo lauke šalčiau, tuo didesnė rizika, kad šilumokaityje ar kondensato nutekėjimo vietoje pradės kauptis ledas. Ypač dažnai tai nutinka tada, kai patalpose yra didelė drėgmė, filtrai yra užsikimšę arba rekuperatorius neturi tinkamai veikiančios priešužšaliminės apsaugos.

Dažniausios rekuperatoriaus užšalimo priežastys
Viena dažniausių priežasčių yra užsikimšę filtrai. Kai filtrai nešvarūs, oro srautas sumažėja, o šilumokaitis pradeda dirbti ne taip, kaip turėtų. Dėl netolygaus oro judėjimo tam tikrose vietose gali susidaryti šaltesnės zonos, kuriose kondensatas greičiau užšąla.

Kita dažna priežastis – per didelė drėgmė patalpose. Jei namuose džiovinami skalbiniai, dažnai gaminama, prastai vėdinamas vonios kambarys arba dar vyksta statybos bei apdailos darbai, ore būna daugiau drėgmės. Tokiu atveju rekuperatorius turi pašalinti daugiau vandens garų, todėl šilumokaityje susidaro daugiau kondensato.

Užšalimą taip pat gali lemti netinkamai veikiantis kondensato nubėgimas. Jei kondensato vamzdelis užsikimšęs, blogai įrengtas, neturi nuolydžio arba pats užšąla, vanduo negali pasišalinti. Tada jis kaupiasi įrenginio viduje ir esant šalčiui virsta ledu.

Dar viena priežastis – neteisingi rekuperatoriaus nustatymai. Jei įrenginys dirba per mažu oro srautu, yra išjungta arba netinkamai sureguliuota priešužšaliminė apsauga, arba disbalansuoti tiekiamo ir ištraukiamo oro srautai, užšalimo rizika padidėja.

Kai kuriais atvejais problemą sukelia ir lauko oro paėmimo vieta. Jei oro paėmimo grotelės apsnigtos, apledėjusios ar užkimštos lapais, į rekuperatorių patenka per mažai oro. Tada sistema pradeda dirbti netolygiai, o tai gali paskatinti užšalimą.

Kaip suprasti, kad rekuperatorius užšalo?
Apie užšalimą gali signalizuoti keli požymiai. Dažniausiai sumažėja oro padavimas į patalpas, atsiranda neįprastas garsas, rekuperatorius pradeda dažnai stabdyti arba mažinti oro tiekimą. Kai kurie įrenginiai ekrane parodo klaidą arba pranešimą apie žemą temperatūrą, užšalimo apsaugą ar oro srauto sutrikimą.

Taip pat galima pastebėti, kad iš kondensato nubėgimo nebebėga vanduo, nors lauke šalta ir įrenginys turėtų šalinti kondensatą. Jei atidarius įrenginį matomas ledas ant šilumokaičio, kondensato vonelėje ar aplink filtrus, tai aiškus ženklas, kad sistema užšąla.

Ką daryti, jei rekuperatorius užšalo?
Pirmiausia nereikėtų bandyti ledo daužyti ar gramdyti aštriais įrankiais. Taip galima pažeisti šilumokaitį, sandarinimo gumeles arba plastiko detales.

Saugiausia išjungti įrenginį arba perjungti į režimą, kuris leidžia jam atitirpti. Jei gamintojas instrukcijoje nurodo konkretų atitirpinimo būdą, reikėtų vadovautis būtent juo. Kai kuriais atvejais padeda kelioms valandoms sustabdyti šalto lauko oro padavimą, tačiau tai turi būti daroma atsargiai ir pagal įrenginio galimybes.

Tada verta patikrinti filtrus. Jei jie nešvarūs, juos reikėtų pakeisti naujais. Užsikimšę filtrai yra viena paprasčiausių, bet labai dažnų užšalimo priežasčių.

Taip pat reikia patikrinti kondensato nubėgimą. Kondensato vamzdelis turi būti neužsikimšęs, su tinkamu nuolydžiu ir apsaugotas nuo užšalimo. Jei vamzdelis eina per šaltą zoną, jį gali reikėti papildomai izoliuoti arba įrengti šildymo kabelį.

Laikinai sumažinkite oro padavimą ir padidinkite ištraukimą
Jeigu rekuperatorius žiemą pradeda šalti, vienas iš laikinų sprendimų gali būti sumažinti tiekiamo oro padavimą iš lauko ir šiek tiek padidinti ištraukiamo oro srautą iš patalpų. Tokiu būdu per šilumokaitį praeina daugiau šilto patalpų oro, kuris padeda atitirpinti arba sumažinti ledo susidarymo riziką.

Pavyzdžiui, esant stipresniam šalčiui, galima laikinai nustatyti:

padavimą: 30–40 %;
ištraukimą: 50–70 %.
Toks režimas gali padėti, kai lauke temperatūra nukrenta žemiau nulio, o rekuperatorius pradeda dažnai jungti priešužšaliminę apsaugą arba sumažėja oro srautas.

Svarbu apžiūrėti ir lauko oro paėmimo groteles. Jos neturi būti užpustytos sniegu, apledėjusios ar užkimštos lapais. Žiemą po stipresnio snygio verta jas patikrinti dažniau.

Kaip sumažinti užšalimo riziką ateityje?
Pirmas žingsnis – reguliariai keisti filtrus. Žiemos metu filtrai gali greičiau užsiteršti, ypač jei gyvenate prie kelio, statybų ar vietovėje, kur daug kietųjų dalelių. Nešvarus filtras ne tik blogina oro kokybę, bet ir didina rekuperatoriaus apkrovą.

Antras svarbus dalykas – stebėti patalpų drėgmę. Optimali santykinė oro drėgmė žiemą dažniausiai yra apie 40–50 %. Jei drėgmė nuolat viršija 60 %, rekuperatorius turės daugiau darbo, o kondensato ir užšalimo rizika bus didesnė.

Trečia, verta patikrinti, ar tinkamai veikia priešužšaliminė apsauga. Skirtinguose rekuperatoriuose ji gali veikti skirtingai: vieni įrenginiai sumažina tiekiamo oro srautą, kiti laikinai padidina ištraukimą, dar kiti naudoja elektrinį pašildytuvą arba apeinamąjį kanalą. Jei ši funkcija neveikia arba yra išjungta, šilumokaitis gali užšalti greičiau.

Ketvirta, svarbu tinkamas oro srautų balansas. Jei iš patalpų ištraukiama per mažai šilto oro arba iš lauko paduodama per daug šalto oro, šilumokaitis gali nebespėti atiduoti pakankamai šilumos ir pradėti šalti. Tokiu atveju gali reikėti specialisto, kuris pamatuotų ir sureguliuotų oro srautus.

Ar padeda elektrinis pašildytuvas?
Elektrinis lauko oro pašildytuvas gali padėti sumažinti užšalimo riziką, nes jis pašildo į rekuperatorių patenkantį orą. Tai ypač aktualu šaltesnėmis žiemos dienomis, kai temperatūra nukrenta žemiau -10 ar -15 °C.

Tačiau pašildytuvas nėra vienintelis sprendimas. Jei filtrai užsikimšę, kondensato nubėgimas blogas arba oro srautai nesubalansuoti, problema gali kartotis net ir su pašildytuvu. Todėl pirmiausia reikėtų sutvarkyti pagrindines priežastis, o tik tada galvoti apie papildomą pašildymą.

Ar visi rekuperatoriai užšąla vienodai?
Ne. Užšalimo rizika priklauso nuo rekuperatoriaus tipo, šilumokaičio konstrukcijos, automatikos, oro srautų ir patalpų drėgmės. Plokšteliniai šilumokaičiai dažniau susiduria su kondensato užšalimo rizika, nes juose drėgmė iš šilto oro gali kondensuotis šilumokaičio viduje. Rotaciniai rekuperatoriai dažnai mažiau linkę užšalti, nes dalį drėgmės grąžina į patalpas, tačiau ir jie nėra visiškai apsaugoti nuo problemų, jei sąlygos netinkamos.

Kada kreiptis į specialistą?
Į specialistą verta kreiptis, jei rekuperatorius užšąla dažnai, išmeta klaidas, stipriai sumažėja oro srautas arba viduje matomas didelis ledo kiekis. Taip pat specialisto pagalbos reikia, jei neaišku, ar veikia priešužšaliminė apsauga, ar teisingai subalansuoti oro srautai, ar tinkamai įrengtas kondensato nubėgimas.

Jei problema kartojasi kiekvieną žiemą, vien filtro pakeitimo gali nepakakti. Tokiu atveju reikėtų įvertinti visą sistemą: filtrus, oro paėmimo groteles, ortakius, kondensato nubėgimą, nustatymus ir pačio įrenginio būklę.

Trumpai
Rekuperatorius žiemą dažniausiai užšąla dėl kondensato, kuris susidaro šilumokaityje ir esant minusinei temperatūrai virsta ledu. Užšalimą dažnai paskatina užsikimšę filtrai, per didelė patalpų drėgmė, blogas kondensato nubėgimas, netinkami nustatymai arba užkimštos lauko oro paėmimo grotelės.

Norint sumažinti riziką, svarbu reguliariai keisti filtrus, palaikyti tinkamą drėgmės lygį, patikrinti kondensato nubėgimą ir įsitikinti, kad rekuperatoriaus priešužšaliminė apsauga veikia tinkamai. Laiku prižiūrimas rekuperatorius veikia efektyviau, tyliau ir padeda palaikyti geresnę oro kokybę namuose